BDAR
Privatumo politika
  • Klaipėdos universitetas
  • 2024 m. Gegužės 07 d.

Mokslas ir verslas – sinergija, kurianti pažangų Klaipėdos regioną

Gegužės 3 dieną Klaipėdos universitete vyko Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinių kontaktinių asmenų grupės (LMT NCP) ir Klaipėdos universiteto (KU) organizuotas renginys „Europos horizontas“: pažangūs sprendimai ir ateities inovacijos Klaipėdos regionui“. Renginys sukvietė mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus atstovus, besidominčius Europoje didžiausia mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“ (EH). Praėjusiais metais sulaukęs itin didelio susidomėjimo, šįkart renginys grįžo su diskusija apie mokslo ir verslo sinergijos svarbą, skatinant inovacijų plėtrą Klaipėdos regione.

„Labai simboliška, kad šis renginys, skirtas Klaipėdos regiono pažangai, vyksta čia, Klaipėdos universitete. Mokslo ir verslo bendradarbiavimas yra ta varomoji jėga mūsų visų norimam progresui pasiekti. Džiaugiuosi, kad „Europos horizonto“ programa skatina inovacijų plėtrą Klaipėdos regione ir labai tikiuosi, kad renginyje generuotos idėjos virs realiais pokyčiais“, – sveikindamas renginio dalyvius kalbėjo KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas. Jo teigimu, KU turi ambicijų sustiprinti lyderio poziciją ne tik regione, bet ir visoje Lietuvoje, o viena iš svarbiausių krypčių – atrasti ypač pridėtinę vertę kuriančias idėjas ir sprendimus.

Pasak LMT pirmininko dr. Gintaro Valinčiaus, didžiausią EH programos naudą matome per daromą poveikį visuomenei.

„Išties ši programa stiprina mokslo ir verslo bendradarbiavimą inovacijų plėtros srityje, kuria pridėtinę vertę visuomenei, skatindama pramonės konkurencingumą, naujovių ir technologijų plėtrą, žinių ir idėjų generavimą bei šių perkėlimą į rinką. Per EH programą mes siekiame kurti tvaresnį rytojų, todėl labai svarbu mokslo ir verslo jėgas nukreipti inovacijų plėtros linkme,“ – akcentavo G. Valinčius.

Renginio metu pristatytas vienas iš „Europos horizonto“ programos sėkmės pavyzdžių –  Klaipėdos universiteto mokslininko doc. dr. Vasilij Djačkov projektas apie mažųjų žvejybinių laivų modernizavimą siekiant sumažinti jų emisiją. „Tai, kad Klaipėdos universitetui bei jo mokslininkams patikėta atsakomybė koordinuoti projektą, jungiantį daugiau nei 40 mokslo ir verslo partnerių, yra didelis mūsų mokslininkų lyderystės įvertinimas“, - džiaugėsi KU mokslo ir inovacijų prorektorė Laura Šaltytė-Vaisiauskė. 

Mokslas ir verslas, sąveikaudami tarpusavyje, prisideda prie ekonomikos augimo. Naujovių ir technologijų diegimas į verslo veiklą skatina produktyvumą, darbo vietų kūrimą, taip pat verslo efektyvumo ir konkurencingumo didėjimą. Būtent Klaipėdos regionas yra įsitvirtinęs kaip jūrinės ekonomikos centras, kuriame sėkmingai vystosi tradicinis ir naujai besikuriantis jūrinis verslas, sukurta inovacijų sistema, telkianti tarptautinį mokslinį potencialą ir mokslinę infrastruktūrą.

Pranešėjai pabrėžė, jog mokslo ir verslo sinergija gali padėti spręsti socialinius ir aplinkos iššūkius. Moksliniai tyrimai apie aplinkos apsaugą, sveikatos priežiūrą ar socialinę gerovę gali vesti prie naujų sprendimų, gerinančių žmonių gyvenimo kokybę ir prisidedančių prie tvarios ateities. Klaipėdos universitetas yra labai svarbi ašis inovacijų plėtroje, todėl investicijos į aukštojo mokslo kokybės gerinimą, eksperimentinių tyrimų plėtrą bei akademinės bendruomenės didinimą išties gali padėti siekti užsibrėžtų visuomeninių tikslų ir tapti postūmiu, ieškant inovatyvių proveržio krypčių.

Diskusijos dalyviai sutarė, jog, siekiant pažangos ir gerovės ne tik regione, bet ir plačioje visuomenėje, mokslas ir verslas turi kryptingai judėti drauge. Inovacijų plėtra apima kūrybingą ir sistemingą darbą, nukreiptą į pažangos, konkurencingumo ir naujovių augimą.

Naujienos

Susijusios naujienos

Visos naujienos