BDAR
Privatumo politika

Vandens biogeochemijos ir ekosistemų funkcionavimo tyrimų grupė

Tyrimų sritis:

Organizmų ir ekosistemų lygmenyse vykstančių kompleksinių biogeocheminių procesų ir funkcionavimo tyrimams mokslinė grupė naudoja tiek tradicinius (procesų matavimo), tiek pažangiausius (angl. state of art) analitinius, eksperimentinius, nuotolinių tyrimų ir funkcinės genomikos metodus. Sinergetiniu metodų panaudojimu grupė siekia užpildyti žinių spragas apie maistingųjų medžiagų ir dujų apykaitą pelaginėje ir bentinėje vidaus, tranzitinių ir pajūrio vandenų zonose. Tai leidžia paaiškinti biotinių (nuo mikro iki makro organizmų) ir abiotinių (maistmedžiagių, temperatūros, hidrodinamikos ir kt.) veiksnių kompleksines sąsajas geografiniuose ir eutrofikacijos gradientuose.

Tyrimų temos:

Poveikis vandens ekosistemoms – vandens ekosistemų atsako į žmogaus veiklą ir klimato kaitą vertinimas naudojant įvairias priemones nuo mikro (nepažeistų nuosėdų kolonėlių) iki visos sistemos (nuotolinių tyrimų). 

Vandens ekosistemos funkcionavimas – sisteminė vandens ekosistemų funkcionavimo analizė įvairiuose aplinkos gradientuose (druskingumo, organinės ir maistingųjų medžiagų prieinamumo, bioįvairovės).

Vandens biogeocheminė apykaita – anglies, azoto, fosforo, silicio, deguonies, geležies, mangano ir sieros apykaitos analizė gėlavandenėse ir jūrinėse vandens sistemose.

Maistingųjų medžiagų apkrova ir masės balansas – holistinė maistingųjų medžiagų transporto analizė nuo upių baseino iki priekrantės, masės balanso skaičiavimas taikant LOICZ (angl. Land-Ocean Interaction in Coastal Zone – Žemės-vandenyno sąveika priekrantės zonoje) ir “juodosios dėžės” modelius.  

Ekosistemos pirminė produkcija – bentinės ir pelaginės pirminės produkcijos vertinimas ir reikšmė ekosistemos metabolizmui ir funkcionavimui.

Mikrobų šeimininkai – bakterijų asocijuotų su bentoso bestuburiais kaip šeimininkai pasiskirstymas, įvairovė, plastiškumas ir funkcinis vaidmuo estuarinėse zonose geografiniame ir eutrofikacijos gradiente.

Grupės nariai

Dr. Mindaugas Žilius (Pajūrio aplinkos ir biogeochemijos laboratorijos vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas)

  • Deguonies kaita, veiksniai skatinantys hipoksiją ir kontroliuojantys NEM sekliose lagūnose;
  • Maistingųjų medžiagų ir dujų transportas tarp nuosėdų-vandens-atmosferos;
  • Pelaginės ir bentinės N transformacijos ir genetinis potencialas;
  • Bentinė N apykaita gyvūno-bakterijos sąveikoje;
  • Mikrobų šeimininkų vaidmuo bentinės ekosistemos funkcionavime;
  • Eksperimentinių sistemų kūrimas azoto apykaitos įvertinimui.

Prof. dr. Marco Bartoli (vyriausiasis mokslo darbuotojas)

  • Makrofaunos ir augalų įtakota C, N, P, Si ir O biogeocheminė apykaita vandens sistemose;
  • Maistingųjų medžiagų ir dujų transportas tarp nuosėdų-vandens-atmosferos;
  • Pirminės produkcijos vaidmuo vandens ekosistemos funkcionavimui;
  • Ekologinės maistingųjų medžiagų stechiometrija vandens ekosistemose;
  • Maistinių medžiagų iš žemyninės dalies transportas ir virsmai žemupio ekosistemose;
  • Analitinių technologijų vystymas bentinio azoto judėjimo vertinimui.

Dr. Diana Vaičiūtė (vyriausioji mokslo darbuotoja)

  • Ekologinių procesų vertinimas nuotoliniais tyrimo metodais;
  • Ištirpusios organinės medžiagos (ypač spalvotosios ištirpusios organinės medžiagos - CDOM) transportas ir apykaita;
  • Fitoplanktono ekologija ir funkcionavimas;
  • Pigmentų analizė.

Dr. Ričardas Taraškevičius (vyriausiasis mokslo darbuotojas)

  • Plataus spektro cheminių elementų (nuo Na iki U) kiekybinių ir analitinių metodų vystymas ir pritaikymas geocheminiuose ir biogeocheminiuose tyrimuose naudojant rentgeno fluorescencijos spektrometriją.
  • Elementinės analizės kokybės kontrolė ir tobulinimas atliekant tarptautinius laboratorijų analizių mainus bei daugiaelementinių duomenų tarpusavio ryšių su elementais ir elementų įvairove tyrimai.
  • Abiotinių ir biotinių aplinkos geocheminis ir biogeocheminis kartografavimas, daugiapakopis matematinis statistinis taikymas ir elementų tarpusavio įtakos nustatymas biotos ir sveikatos būklės anomalijose.
  • rentgeno fluorescencijos spektrometrijos taikymas archeologiniams ir geocheminiams tyrimams.

Dr. Jolita Petkuvienė (vyresnioji mokslo darbuotoja)

  • Vandens kokybės vertinimas;
  • Fosforo biogeocheminė apykaita žemyninėje, gėlo vandens ir jūrinėje aplinkose;
  • Fosforo frakcijų išskyrimo technikos taikymas suspenduotos medžiagos, nuosėdų ir biologiniuose mėginiuose;
  • Spektrofotometrinų ir jonų chromatografijos (IC)) metodų taikymas.

Dr.  Irma Vybernaitė-Lubienė (vyresnioji mokslo darbuotoja)

  • Maistingųjų medžiagų transportas nuo upių baseino iki pajūrio zonos;
  • Maistingųjų medžiagų masės balanso skaičiavimas naudojant LOICZ ir “juodosios dėžės” modelius;
  • Spektrofotometrinių, GC, HPLC ir ICP-MS metodų taikymas;
  • Naujų analitinių metodų vystymas.

Dr. Tomas Ruginis (vyresnysis mokslo darbuotojas)

  • Gėlųjų vandenų bestuburių taksonomija;
  • Bestuburių poveikis nuosėdų biogeochemijai.

Dr. Sergej Suzdalev (mokslo darbuotojas)

  • Fundamentalių sedimentacinių ir geocheminių procesų vyksmo analizė tranzitinėse akvasistemose;
  • Cheminių elementų/teršiančių medžiagų pasiskirstymo dėsningumų, taršos procesų bei juos reguliuojančių veiksnių tyrimai aplinkos komponentuose;
  • Jūrinio sektoriaus veiklų plėtros galimybių ir poveikio aplinkos užterštumo būklei tyrimai

Dr. Tobia Politi (postdoktorantūros stažuotojas)

  • Bentinės bioįvairovės vaidmuo biogeocheminiams procesams ir ekosistemos funkcionavimui.
  • Bioįvairovės ir ekosistemos funkcionavimo ryšys geografiniame gradiente.

Doktorantė Elise Lorre

  • Organinių teršalų (ftalatų) šaltiniai, pasiskirstymas ir transportavimas estuarinėse sistemose;
  • Naujų analitinių metodų kūrimas organiniams teršalams (ftalatams, alkilfenoliams ir kt.) išskirti iš įvairių matricų (paviršinio vandens, nuotekų, skendinčių kietųjų dalelių, nuosėdų);
  • GC-MS metodų taikymas aplinkos teršalų kiekybiniam įvertinimui
  • Įvairių ekstrahavimo priemonių, tokių kaip SPE (kietos fazės ekstrahavimas), SPME (kietosios fazės mikroekstrakcija), ultragarso ekstrahavimo ir kt., pritaikymas.

Doktorantė Agnė Jucytė-Čičinė

  • Endokrininę sistemą ardančių mikroteršalų šaltiniai, transportavimas ir aptikimas nuotekų sistemoje
  • Naujų analitinių ir biocheminių metodų, skirtų mikroteršalams aptikti ir kiekybiškai nustatyti neapdorotose ir išvalytose nuotekose, kūrimas
  • Kietosios fazės ekstrahavimo metodų kūrimas ir mėginių paruošimas farmaciniams ir estrogeninėms medžiagoms nuotekose tirti.
  • Nuotekų poveikis ekosistemoms ir netikslinių mikroteršalų identifikavimas naudojant didelės skiriamosios gebos skysčių chromatografiją su masės spektrometru.

Vykstantys projektai

PatCHY – Fosforo šaltinių ir išteklių svarba melsvabakterių “žydėjimo” procesui Kuršių mariose. (vadovas: Marcro Bartoli)

NitFix – Atmosferinio azoto fiksacijos vaidmuo didžiausioje eutrofikuotoje Europos lagūnoje. (Vadovas: Mindaugas Žilius)

INBALANCE – Asociacijų tarp dugno bestuburių ir bakterijų įtaka azoto virsmams estuarinėse ekosistemose (Vadovas: Mindaugas Žilius)